Viena mums didžiausių vertybių ir didžiausias įkvepėjas yra mūsų tarpusavio ryšys.
Vystant moteriškumą atstovaujančią veiklą susipažįstame su labai įkvepiančiomis moterimis, kurios yra skirtingos, autentiškos, bet tuo pačiu vienodai alsuojančios moteriška šiluma bei meile gyvenimui.
Viena jų – drąsi, kupina gyvenimiško polėkio, aistros ir artistiškumo lektorė, aktorė ir prodiuserinės kompanijos įkūrėja Giedrė Mockeliūnaitė.
1. Kaip save pristatytum? Kas tave geriausiai apibūdina?
Aktorė, prodiuserė, prodiusavimo namų RAION production house vadovė.
2. Pirmasis vaidmuo?
Kauno vaikų teatre “Vilkolakis”, kai man buvo šėšeri, vaidinau kiaušinį ir gavau pagrindinį prizą ! Matyt visai neblogai ridenausi.
3. Kas žavėjo ir įkvepė aktorystei?
Filmai! Kiek save pamenu, augau žiūrėdama tikrai rimtus filmus. Beje tuos pačius filmus žiūriu dar ir dabar. Pamenu galvodavau, kad jei kažkas gali taip įtraukti, sujaudinti, padėti jausti, priversti juoktis ar verkti, tai – norėčiau būti to dalimi. Taip pat mane visada žavėjo pats kūrybos procesas, galimybė ”pabūti” įvairiausiais skirtingais personažais, tarp kūrybingų, talentingų žmonių. Visada buvo sunku nukreipti save į vieną profesiją, atrodė, kad norėčiau būti viskuo. Aktorystė šią dilemą puikiai sprendžia, leidžia patirti ir išgyventi daugybę likimų.
Bet jaučiu didelį norą išbandyti save kine ir ne tik kaip aktorė. Pagyvensiu, pamatysiu. 🙂
4. Ar yra mylimiausias projektas prie kurio realizavimo prisidėjai? Kuo jis tau išskirtinis?
Taip, spektaklis “Žmogus iš Podolsko”. Tai pirmasis mano prodiusavimo kompanijos “RAION” pastatytas spektalis, kuriame vaidinu ir pati. Šis spektalis man lyg ir visa
ko pradžia Lietuvos teatro scenoje. Viešėdama Maskvoje, pamačiau originalų spektalį. Likau sužavėta ir nusprendžiau pabandyti jį pastatyti Lietuvoje. Nuo to viskas ir
prasidėjo. Iš pjesės autoriaus gavau teises, surinkau komandą, pradėjome dirbti, o vėliau prisijungė režisierius Oskaras Koršunovas, kuris režisavo šį pastatymą. Pandemija gerokai pakoreagavo planus, bet nepasiduodam, kaip sakoma. Greitoje ateityje laukite naujų darbų!
Visada man brangus liks ir R. Banionio filmas “Purpurinis rūkas”. Tai mano pirmasis vaidmuo Lietuvoje. Jaučiu didelį dėkingumą režisieriui Raimundui, kuris manimi patikėjo ir suteikė galimybę dirbti kartu.
5. Patirtis gyvenant bei studijuojant už Atlanto tikrai nėra įprasta.. Kokios įsimintiniausios
akimirkos iš studijų laikų Amerikoje?
Pirmiausia tai – mokytojai. Nuostabūs pedagogai,
talentingi, gerai žinomi aktoriai bei nepakartojami žmonės. Jų parama, supratimas ir
palaikymas buvo vienas iš stipriausių variklių nepasiduoti, tikėti savimi ir talentu. Jie
sugebėjo mumyse pamatyti tai, ko net patys nežinojome, kad turime. Su dauguma iki dabar
palaikome artimą ryšį. Dažnai pasitariu su jais aktoriniais, kūrybiniais klausimais ar šiaip
smagiai pasijuokiam, kartais ir paverkiame. Taip pat labai įstrigo pats aktorinio dėstymo
metodas, priėjimas prie kuriamo personažo.Tai su mielu noru dalinuosi ir čia, Lietuvoje,
dėstydama studentams Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Viliuosi, kad jiems ši technika
padeda ir tai dar labiau įtvirtins jaunųjų aktorių kūrybinį kelią.
6. Kaip atrodo Tavo mėgstamiausia poilsio diena?
Labai paptastai. Sotūs pusryčiai, mano mylima sofa ir Youtube kanalas. Tiesa, dar labai dažnai ir labai daug klausau įvairiausios muzikos, Tai dar pridėčiau kelias vinilines plokšteles ar mylimą koncertą.
7. Ar yra spektaklis, filmas prie kurio vis grįžti, kuris niekada neatsibos..?
Oskaro Koršunovo “Žuvėdra”. Šis spektalis mane visada paliečia, nors mačiau jį bene šešis kartus. Jis labai tikras, žmogiškas. Nuostabi akorių vaidyba negali atsibosti. Gali tik vis labiau žavėti.
Kalbant apie filmus, tokių yra labai daug. Aš apskritai filmus galiu žiūrėti kad ir dešimtis
kartų. Geri filmai neatsibosta. “Amerikietiškas grožybes” galėčiau žiūrėti kasdien.
8. Geriausias ritualas ramybei yra…?
Bėgimas. Nida.
9. Mylimiausia vieta..?
Filmavimo aikštelė
10. Kas Tau yra tikrasis grožis?
Laimingos akys ir vidinis žavesys.
11. Ar aktoriai, su režisūra bei scena susiję žmonės kitus žmones mato kitaip, savaip? Ką pirmą pamatai kituose?
Manau, kad taip. Labiau analizuoja, stebi, bando suprasti, o vėliau, galbūt, pritaiko vienaip ar kitaip savo kūryboje. Aš pati kituose dažnai pastebiu eiseną, laikyseną, ką ir kaip žmonės vilki. Tik neperseniausiai pradėjau drąsiai kreipti dėmesį į žmogaus akis. Jos kažkodėl vis neišmoksta meluoti 🙂
12. Geriausia dovana sau yra…?
MIEGAS! o kai nemiegi – būti apsuptam tikrų, gerų, gyvybingų žmonių. Arba geras sportinis automobilis irgi nieko :)))
13. Ar yra ribos tarp mylimo darbo, veiklos ir asmeninio gyvenimo? Ar šiame etape darbas yra gyvenimas?
Galbūt, jei jos atsiranda natūraliai. Darbas man ir yra gyvenimas. Dirbdama mylimą darbą, jaučiu didelį pasitenkinimą.
14. Ar tavo rutinoje yra moteriškas, grožio puoselėjimui skirtas ritualas?
Jūra, saulė, smėlis ir drėgnas klimatas! Geresnio spa pasaulis dar nesugalvojo.
15. Standartiniai grožio matai, kompleksai ir meilė sau.. ar esi su tuo susidūrusi ir turi ką pridurti šia tema?
Meilės sau neišmoksi ir nenusipirksi, ji kažkaip ateina savaime, su veikla, pasitikėjimu savimi. Žavesio, energijos ir tiesiog tikro buvimo savimi jokia kosmetika ar plastikos chirugas, deja, negali kompensuoti. Turiu nemažai kompleksų, bet į juos stengiuosi žiūrėti paprastai ir neapsikrauti. Paslėpti, kas nepatinka ir paryžkinti, kas patinka. Energija vistiek nugali viską, taip, kad – pirmyn!
Foto: Monika
Įvaizdis : egzt vienetinis rankų darbo lininis komplektas
